Trumpa istorija

Miškų monitoringo laboratorija buvo įkurta 1985 m. prie miškų fakulteto Miškotvarkos katedros ir iki 1990 m. funkcionavo kaip Sovietų Sąjungos Valstybinio hidrometeorologijos ir aplinkos apsaugos komiteto žinybinė mokslinių tyrimų laboratorija bei pagal ilgalaikę (10m) sutartį buvo šio komiteto finansuojama. Pagrindinis laboratorijos tiriamojo darbo tikslas buvo sukurti miškų monitoringo sistemą, antropogeninių miško foninės būklės pokyčių įvertinimui ir prognozei regioniniame ir globaliniame lygmenyje. 1987 m. laboratorija kartu su Miškotvarkos katedra tapo viena iš pagrindinių miško monitoringo sistemos Lietuvos Respublikoje sukūrimo ir vykdymo iniciatorių. 1988 karu su Miškotvarkos instituto darbuotojais atlikta pirmoji Lietuvoje miškų būklės apskaita. Šis pradėtas darbas šiandien tęsiamas Lietuvos miškų instituto pajėgomis. Iki 1990 m. Miškų monitoringo laboratorija buvo tiesioginė mokslinės-techninės problemos “Gamtinės aplinkos būklės kontrolė” vykdytoja.

Laboratorijai nuo 1985 iki 1988m. ir 1990-91 m. vadovavo dr. Romualdas Juknys. 1988-89m. – doc. J. Mažeika. Nuo 1991 m. iki šių dienų laboratorijai vadovauja dr. A. Augustaitis.

Pirmaisiais atkurtos nepriklausomos Lietuvos metais laboratorija vykdydama ūkiskaitines sutartis su tuo metiniu Aplinkos apsaugos departamentu ir bendradarbiaudama su MA Fizikos institutu, tyrė Lietuvos Respublikos užterštumą sunkiaisiais metalais bei miško ekosistemų dinamikos užterštoje aplinkoje dėsningumų bei augmenijos bioindikacinių savybių tyrimus ir skirtingų bioindikatorių panaudojimo miško ekosistemų monitoringo tobulinimui ir vykdymui galimybes.

1993 m laboratorija tapo viena iš pagrindinių Kompleksiško monitoringo stočių kūrimo vykdytoju. Laboratorijos filiale Aukštaitijos nacionaliniame parke, Rūgšteliškių km tais pačiais metais buvo įkurta pirmoji Lietuvoje kompleksinio monitoringo stotis, kurios pagrindinis tikslas – stebėti praktiškai visus gamtinės aplinkos komponentus ir medžiagų srautus jungiančius juos tarpusavyje, kas sudaro galimybę įvertinti įvairių medžiagų balansą stebimuose nedidelių upelių baseinuose, miškų įtaką natūralių ir antropogeninių medžiagų srautams bei teršiančių medžiagų poveikį miško ekosistemoms.

Bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo Universitetu, Miškų institutu bei Miškotvarkos institutu laboratorija diegė Lietuvoje amerikietišką miškų “sveikatos” monitoringo programą ir 1994-97 m. atliko Lietuvos miškų būklės, produktyvumo ir bioįvairovės tyrimus.

1998-2000 m. bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo Universitetu bei Miškų institutu vykdė Mokslo ir studijų fondo finansuojamą užsakomąjį kompleksinio mokslo tyrimo darbą “Ištirti pakenktų miškų regeneracijos procesus ir parengti jų atkūrimo rekomendacijas”.

Paskutiniuoju laikotarpiu laboratorijoje vykdoma:
Pakenktų miškų regeneracijos procesų tyrimai;
Miškų būklės ir produktyvumo tyrimai foninės taršos teritorijose (Nacionaliniuose parkuose);
Miško ekosistemų pokyčių kompleksinis vertinimas Lietuvos kompleksiško monitoringo stotyse;
Geografinių informacinių sistemų (GIS) panaudojimas, analizuojant miško ekosistemų parametrus (kartu su GIS laboratorija);
Aplinkos režiminiai stebėjimai Aukštaitijos Kompleksiško monitoringo stotyje (vadovas G. Pivoras).

Magistrantams ir doktorantams laboratorijoje sudarytos visos sąlygos rengiant savo mokslinius darbus miškų ekosistemų tyrimo srityje.

Miškų ir ekologijos fakultetas

  • Studentų g. 11, LT-53356, Akademija, Kauno raj.,
  • Tel. (8-37) 75 22 82
  • El. paštas: me@asu.lt

Fakultetai