Miškininkystės studijų programa

Doc. dr. V. Baliuckas

  1. Suktaspyglės pušies (/P. contorta /Dougl.) pussibių šeimų augimo priklausomybė nuo aplinkos sąlygų.
  2. Karpotojo beržo (/B. pendula /Roth.) medienos kietumą lemiantys veiksniai.
  3. Juodalksnio (A/. glutinosa /L.) medienos kietumą lemiantys veiksniai.

Prof. dr. G. Brazaitis

  1. Miško kirtimų įtaka paukščiams.
  2. Kirtavietėse paliekamų biologinės įvairovės medžių būklė ir išlikimas.
  3. Kirtavietėse paliekamų biologinės įvairovės medžių ekologinė vertė.
  4. Geninių paukščių (jerubių/ lėlių/lygučių, voverių (ir kt.) pasiskirstymo kraštovaizdyje tyrimai.
  5. N saugomos teritorijos / miškų urėdijos saugoma gyvūnija.
  6. Miškų izoliacijos vaidmuo sėsliai gyvūnų rūšiai (liputis, bukutis, geniniai paukščiai, voverės, varliagyviai ir kt.).
  7. Pakraščio efekto (miško-lauko ar kirtaviečių-senų medynų) poveikis N gyvūnų rūšių pasiskirstymui.
  8. Balinių vėžlių tyrimai N teritorijoje (Lazdijų rajone).
  9. Medžių vilkų pasiskirstymo dėsningumai pušies želdynuose.
  10. Biologiškai vertingos negyvos medienos kaupimosi dėsningumai ūkiniuose miškuose.
  11. N miesto žinduolių ir paukščių pasiskirstymo tyrimai.

Prof. dr. D. Danusevičius

  1. Temperatūros fluktuacijų žiemos metu įtaka N rūšies medžių gyvybingumui (tyrimai klimatinėse kamerose)
  2. Gilios ramybės būsenos trukmės ir perėjimo į negilią ramybės būseną laiko nustatymas
  3. Sausrų poveikis ramybės būsenos indukcijos metu
  4. Pumpurų diferenciacijos laiko nustatymas
  5. Lėtai ir greitai augančių klonų tolerancija aplinkos stresoriams
  6. Drebulės lytiškumo erdvinė struktūra
  7. Pelkinio pušies morfotipo genetinė diferenciacija
  8. Sėklų spalvos sąsaja su genotipu.
  9. Sėklų spalvos ir morfologinių savybių sąsajos su kilme
  10. Ryšys tarp DNR polimorfizmo ir sėklų spalvos
  11. Genetinė struktūra po Labanausko kirtimų
  12. Genetinė struktūra po siaurabiržių kirtimų
  13. Retiniumų įtaka genetinei įvairovei
  14. Kadagio genetinė struktūra Lietuvoje (DNR tyrimai)
  15. Erdvinė genetinė struktūra kadagynuose ir pušynuose.
  16. Kadagio lytiškumo erdvinis pasiskirstymas
  17. Pušies morfotipų sąsajos su DNR genotipais
  18. Kalninės ir paprastosios pušies hibridizacija
  19. Kalninės pušies genetinė struktūra Nerijoje
  20. Skirtingos sėklų masės frakcijų DNR polimorfizmas
  21. Sąsajos tarp gyvybingumo ir heterozigotiškumo
  22. N rūšies populiacijų/šeimų/klonų N požymių genetinis kintamumas, paveldimumas ir tarpusavio sąsajos N sėklinėje plantacijoje/archyve/bandyme. (požymiai: aukštis, skersmuo, stiebo kokybė, medienos kietumas, sezoninio augimo pradžia, sporifikacios (žydėjimo) gausumas, derėjimo gausumas, moteriškų ir vyriškų strobilų morfologija, moteriškų/vyriškų strobilų santykis, sėklų morfologija, kankorėžių morfologija, sėklų masė, daigumas, spyglių morfologija, spyglių žiotelių skaičius, žievės storis/morfologija) .
  23. N rūšies populiacijų/ šeimų/ klonų spyglių žiotelių skaičiaus genetinis kintamumas N plantacijoje/ medyne/ bandyme.
  24. N rūšies aukšto produktyvumo ir kokybės medžių inventorizacija, produktyvumas ir kokybė N miškų urėdijoje.
  25. N rūšies N kilmės rajono (urėdijos) sėklinės plantacijos ir natūralaus medyno sėklų morfologinių ir kokybės rodiklių palyginimas
  26. Paprastosios eglės proleptinio (laisvo) augimo genetinio kintamumo analizė  N bandomuosiuose želdiniuose.
  27. Paprastosios eglės sėklinės plantacijos natūralios kilmės medelių panaudojimo selekcijoje galimybės.
  28. N rūšies žydėjimo periodiškumo ir gausumo sąsajos su klimatiniais rodikliais.
  29. N rūšies genų migracijos įvertinimas pagal nevietinių populiacijų žiedadulkių kiekius vietinėms populiacijos nepradėjus sporifikuoti.
  30. N rūšies lytiškumo, lajos formos ir derėjimo tarpusavio sąsajos ir priklausomybė nuo augimo aplinkos.
  31. N rūšies medelių augimo ritmas  augimo periodo apimtyje (sezoninio augimo pradžia, augimo intensyvumas ir sezoninio augimo pabaiga, ūglių lignifikacija)
  32. Sėklų masės įtakos N rūšies sėklinių palikuonių morfologinių ir fenologinių požymių įvairovei, produktyvumui ir stiebo kokybei įvertinimas.
  33. N rūšies natūralios kilmės medyno fenologinių ir morfologinių požymių įvertinimas ir giminingų medžių grupių identifikacija.
  34. N rūšies genotipų žiedadulkių dygimo rodiklių palyginimas skirtingose temperatūrose (siekiant įvertinti konkurencijos efektą reprodukcijos metu).
  35. N rūšies stiebo skersmens genetinio sąlygotumo ir sąsajų tarp skersmens jauname ir vyresniame amžiuje įvertinimas pagal nupjautų medžių rievių matavimus.

Doc. dr. K. Pėtelis

  1. Medžiojamosios ir retos faunos būklė N saugomoje teritorijoje.
  2. Elninių žvėrių (arba tik briedžių, arba tik tauriųjų elnių, arba tik  danielių, arba tik stirnų) populiacijų būklė N teritorijoje (girininkijoje, urėdijoje, saugomojoje teritorijoje ir pan.).
  3. Elninių žvėrių (arba tik briedžių, arba tik tauriųjų elnių, arba tik  danielių, arba tik stirnų) ragų vystymasis N Lietuvos geobotaninėje apygardoje.
  4. Medžiojamųjų gyvūnų (arba bebrų, arba šernų, arba elninių žvėrių) įtaka ekosistemoms N teritorijoje.
  5. Voverės elementariosios populiacijos būklė  N teritorijoje.
  6. Pilkojo kiškio elementariosios populiacijos būklė  N teritorijoje.
  7. Vandens ir pelkių paukščiai N teritorijoje.
  8. Jerubių elementariosios populiacijos būklė  N teritorijoje.
  9. Danielių aklimatizacija N regione.
  10. Kanopinių žvėrių poveikis miškui ir žemės ūkio kultūroms N teritorijoje.
  11. Elninių žvėrių įtaka miško atkūrimui N teritorijoje.
  12. Elninių žvėrių žiemos ganyklos N teritorijoje.
  13. Urvinių žvėrių populiacijos būklė  N teritorijoje.
  14. Sumedžiotų elninių žvėrių amžiaus nustatymas.

 

Prof. habil. dr. E. Riepšas

  1. Eglės (pušies, ąžuolo ir kt.) želdinių augimo ypatumai skirtingose augavietėse ir skirtingais būdais paruoštose dirvose.
  2. Maumedžių želdinių būklė Kauno marių apsauginiuose želdiniuose.
  3. Ąžuolo želdinių ir žėlinių būklės palyginamoji analizė N miškų urėdijoje.
  4. Paprastosios pušies želdinių ir žėlinių būklės palyginamoji analizė N miškų urėdijoje.
  5. N miškų urėdijos želdinių ir žėlinių palyginamoji ekonominė ir ekologinė analizė.
  6. Žėlimo skatinimo priemonių efektyvumas N girininkijos (miškų urėdijos) pušynuose (eglynuose, ąžuolynuose).
  7. Pažeistų uosynų ir ąžuolynų atkūrimo būklės vertinimas N miškų urėdijoje.
  8. Miško žėlimas bręstančiuose-brandžiuose pušynuose (priklausomai nuo skalsumo, amžiaus, augavietės sąlygų).
  9. Atvejinių kirtimų įtaka pušies žėlimui.
  10. Pušies žėlimas ir savaiminukų augimo ypatumai plyno kirtimo biržėse.
  11. Miško atkūrimo būklė N rajone (miškų urėdijos kontroliuojamoje teritorijoje).
  12. Miško žėlimas bręstančiuose-brandžiuose pušynuose (priklausomai nuo skalsumo, amžiaus, augavietės sąlygų).
  13. Miško įveisimo ypatumai žemės ūkyje naudotose žemėse N rajone (miškų urėdijoje).
  14. Miško augavietės įtaka natūraliam tikslinių medžių atkūrimui pušynuose (eglynuose, ąžuolynuose, beržynuose ir kitų medžių rūšių medynuose).
  15. Dirvos paruošimo įtaka natūraliam tikslinių medžių rūšių atsikūrimui pušynuose (eglynuose, ąžuolynuose, beržynuose ir kitų medžių rūšių medynuose).
  16. Pomiškio išsaugojimo ypatumai plyno kirtimo biržėse taikant skirtingas kirtimo technologijas.
  17. Reljefo ir šlaitų ekspozicijos įtaka natūraliam miško (pušų, eglių, ąžuolų, beržų ir kitų miško medžių rūšių) žėlimui.
  18. Pušynų atkūrimo būklė rekreaciniuose (II B grupės) miškuose būklės vertinimas.
  19. N miškų urėdijos miškų rekreacinių poreikių tenkinimo darni plėtra.
  20. Poilsiautojų veikla ir rekreacinės reikmės N valstybinio parko miškuose.
  21. Poilsiavimo įtaka N valstybinio (nacionalinio, regioninio) parko rekreacinių zonų miško augmenijai.
  22. Poilsiavimo įtaka N valstybinio parko rekreacinių zonų miško paklotei ir dirvožemiui.
  23. Miško taršos ypatumai N valstybiniame parke (miškų urėdijoje, girininkijoje).
  24. Miško natūralaus atsikūrimo ypatumai rekreacinės paskirties miškuose.
  25. Kraštovaizdžio formavimo kirtimų ypatumai N valstybiniame parke ir jų efektyvumo vertinimas.
  26. Rekreacinių zonų išskyrimo optimizavimas N valstybiniame parke.
  27. Rekreacinės infrastruktūros būklė ir plėtra N valstybiniame parke.

Vyresn. mokslo darbuotoja  J. Stankevičiūtė

  1. Sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų (kiškių, stirnų, elnių, šernų, kiaunių) amžiaus nustatymas įvairiais metodais ir palyginamoji analizė.
  2. Įvairių medžiojamųjų gyvūnų populiacijų morfometriniai tyrimai ir analizė.
  3. Medžiojamųjų gyvūnų mėsos juslinės kokybės tyrimas ir veiksnių analizė.

Doc. dr. L. Straigytė

  1. Amalo (Viscum album)  paplitimo ypatumai Lietuvoje.
  2. N rajono miestelių želdynų būklė, kompozicinis išsidėstymas.
  3. Erikinių šeimos atstovų Lietuvos miškuose paplitimas ir būklė.
  4. Invazinių sumedėjusių augalų plitimo ypatumai Lietuvoje.
  5. Pavienių ir grupėje augančių medžių ir krūmų augimo ir būklės ypatumai.

Doc. dr. J. Šepetienė

  1. Rezervacinės ir ūkinės paskirties miškų būklės dinaminė kaita.

Lekt. dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė

  1. Vilkų šeimos gyvenamosios teritorijos įsavinimas.
  2. Vilko ir lūšies santykis N teritorijoje.
  3. Vilkų pasiskirstymo priklausomybė nuo aplinkos sąlygų Lietuvoje.
  4. Vilko maisto raciono ypatumai skirtingose gamtinėse sąlygose.

Doc. dr. R. Žalkauskas

  1. Kraštovaizdžio erdvinės struktūros tyrimai bioekologiniu aspektu.
  2. Sumedėjusių augalų įtaka krantų stabilumui.

Miškų ir ekologijos fakultetas

  • Studentų g. 11, LT-53356, Akademija, Kauno raj.,
  • Tel. (8-37) 75 22 82
  • El. paštas: me@asu.lt

Fakultetai