Ar žymioji Raganų eglė yra tikra?

2018-09-17
386

ASU Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto genetikai ištyrė Raganų eglės, augančios Rambyno regioniniame parke genetinę kilmę. Istorijoje minimas sodininkų triukas, skirtas įspūdingiems daugiastiebiams parkų medžiams gauti. 10-20 parkui skirtų medelių stiebai buvo surišami kartu, prieš tai juos nužievinant susilietimo vietose. Meristeminiai audiniai suauga vienas su kitu ir po 10-20 metų šis medis atrodo kaip daugiastiebis individas, įspūdingas parkų medis. Mūsų tikslas buvo testuoti šią hipotezę DNR žymenų metodu patikrinant medžio paminklo daugiastiebės Rambyno regioniniame parke augančios paprastosiose eglės (vad. Raganų eglės) 12-kos stiebų genetinį tapatumą. Iš kiekvieno iš 12 stiebų ASU, Miško ir Ekologijos fakulteto genetikos laboratorijoje buvo išskirta DNR ir naudota 10-ties lokusų branduolio mikrosatelitų žymenų sistema. Kiekvieno Raganų eglės stiebo pavyzdys tirtas dviem pakartojimais. Kaip kontrolė ištirti du paprastosios eglės medžiai iš Bubliškių parko. Genotipų identifikacijos tyrimas pagal branduolio mikrosatelitų DNR tyrimą parodė, kad visuose 10 lokusų visi dvylika Raganų eglės stiebų turėjo identiškus alelius, kas rodo, kad visi dvylika Raganų eglės stiebų priklauso viena genotipui- lytiniu būdu kilusiam medžiui. Bubliškių parko eglės daugelyje lokusų turėjo skirtingus alelius, nei Raganų eglė. Todėl mokslininkai atmetė hipotezę, kad Raganų eglės daugiastiebiškumas yra sodininkystės triukas, gauta suglaudžiant kelis skirtingus genotipus. Tikėtina Raganų eglės daugiastiebiškumo priežastys yra unikalus genotipas kaip savitos genetiškai unikalios populiacijos palikuonis, pvz. kilę iš savitos ledynmetinės prieglobsčio zonos. Nustačius genetinį unikalumą, saugoti taip ištirtas daugiakamienės egles kaip unikalų paprastosios eglės rūšiai genofondą. Būdamas unikalus rūšiai, individas tampa ne tik nacionalinės bet ir tarptautinės reikšmės objektas.

Parastoji eglė (Picea abies L. Karst.) dėl savo unikalus daugiastiebiškumo vadinama Raganų egle.

Tyrimai ASU miško genetikos laboratorijoje.

Daugiau informacijos: darius.danusevicius@asu.lt


 


Fakultetai